Lietuviai santūrūs, bet linksmintis moka. Tai įrodo unikalių švenčių ir renginių gausa. Pasidomėsite, kuo išsiskiria Grybų šventė Varėnoje, Stintų – Palangoje, Aitvarų – Zapyškyje, Vyšnių – Žagarėje. Atskleisite šventės savitumą remdamiesi patirtais įspūdžiais, interviu su šventės organizatoriais arba informaciniais šaltiniais.
Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Kaip gyveno, dėl ko džiaugėsi ar kentėjo gladiatorius Spartakas, trys muškietininkai, riteris Aivenhas ar indėnų vadas Vinetu? Sukursite komiksą, kurio pagrindas – istorinių literatūros kūrinių veikėjų pokalbis apie svarbias jų visuomenės problemas.
Pasinaudoję pateiktimi „Gražiausios kasdienybės akimirkos“ sukursite pasakojimą apie vieną pasirinktą akimirką, patirtą kartu su artimiausiais žmonėmis. Į pasakojimą įterpsite asmens, aplinkos, nuotaikos aprašymą.
Ką viduramžių mieste galėjo veikti jo gyventojai: kunigaikštis, juokdarys, amatininkas, kilminga didikė? Aprašykite dieną viduramžių mieste pasirinkto veikėjo vardu.
„Pasaulį galime arba sugriauti, arba pagydyti. Tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.“ (Luiza L. Hei; Louise L. Hay) Ar diskutuodami „Kodėl verta (neverta) dalyvauti žaliosios savanorystės veikloje?“ ieškote galimo problemos sprendimo, ar stengiatės susitarti? Kad diskusija pavyktų, parengsiite diskusijos dalyvio lapą.
Kaip turėtų elgtis žalias žmogus kiekvieną dieną? Sukursite komiksą „Nuo pirmadienio kitaip“ – papasakosite apie ekologišką gyvenimo būdą, kasdienes pastangas ir įpročius saugoti aplinką.
Remdamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo rašinio planą.
Ar virtuvėje galėtų nutikti komiškų istorijų? Sukursite nuotaikingą pasakojimą, kas įvyko stengiantis pagaminti patiekalą pagal receptą.
„Tau rūpi faktai. O žmogus?‟ – klausia Baltas metraštininkas Juodo metraštininko Justino Marcinkevičiau dramoje „Mindaugas“. Pasirinkite istorinį įvykį ir papasakokite jį Balto ir Juodo metraštininko vardu.
Naudodamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo rašinio planą, kuriame nurodysite temą, įvardysite pagrindinę mintį, problemą, pateiksite pagrindinius teiginius, argumentus.
Žaisdami „Kelionės“ žaidimą sužinosite, kaip kuriamas gimtojo krašto vaizdas Česlovo Milošo romane „Isos slėnis“, pajusite šventės džiaugsmą skaitydami Juditos Vaičiūnaitės, Justino Marcinkevičiaus ir Marcelijaus Martinaičio poeziją, pasinėrę į Tomo Sakalausko knygos „Missa Vilnensis“ paslaptis susitiksite su Vilniaus kūrėjais. Atlikdami užduotis aiškinsitės, kokios kalbinės raiškos priemonės padeda perteikti kraštovaizdžio savitumą, kaip atskleidžiamas emocinis žmogaus ir tėvynės ryšys, mokysitės rasti reikiamą informaciją.
Senovės lietuviai buvo labai artimi gamtai: didžiavosi plačiomis giriomis, saugojo, brangino ir net garbino medžius, o save laikė gamtos pasaulio dalimi. Šiandien girdime kalbant, kad esame nedraugiški aplinkai, kad būtina saugoti tai, kas mums dar liko. Kaip kiekvienas iš mūsų gali pasirūpinti gamta, savo aplinka, sužinosite pasiklausę „Žinių radijo“ pokalbių laidos apie žaliąją savanorystę ir pastangas saugoti gamtą. Atlikdami užduotis mokysitės nusakyti pokalbio temą ir pagrindinę mintį, keliamus tikslus, įsidėmėsite faktus, įsiklausysite į pašnekovų nuomonę, bandysite suprasti išsakomas problemas, aptarsite ir vertinsite laidos dalyvių kalbėjimo stilių ir kalbos kultūrą.
Parengsite interviu su artimiausiais žmonėmis, kad sužinotumėte jų nuomonę ir remdamiesi ja parašytumėte samprotaujamąjį rašinį „Kas atskleidžia tikrąjį gerumą?“
Kaip smagu stebėti varžybas. Seki akimis žaidėjus, kiekvieną jų judesį, sulaikęs kvapą lauki, kas bus toliau. Patiko tai, ką pamatei, – džiaugsmingai šūkčioji, ploji, kad net delnai įskausta, nuvylė – nepatenkintas niurzgi, dūsauji, švilpi. Pasirodo, tokios gali būti ir poetų varžytuvės, konkursai, arba kitaip slemas. Kas yra slemas, kada ir kodėl atsirado šis judėjimas ir ką reiškia būti vadinamuoju slemeriu, sužinosite išklausę interviu su knygos „Slemas Lietuvoje!“ sudarytoju Dariumi Jurevičiumi. Atlikdami užduotis mokysitės nusakyti pagrindinę mintį ir interviu tikslus, įsidėmėsite faktus, įsiklausysite į pašnekovo nuomonę, bandysite suprasti keliamas problemas, prisiminsite literatūros istoriją, gretinsite ir lyginsite. Smagios pažinties su kitokia poezija!
Naudodamiesi minčių žemėlapiu, sudarysite diskusinio straipsnio „Buvimas kartu – džiaugsmas ar rūpestis?“ planą, kuriame suformuluosite teiginius, pateiksite argumentus ir kontrargumentus.
Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarysite samprotaujamojo rašinio planą.
„Galima, kaip šventas Pranciškus Asyžietis, sudievinti Gamtą, pasisiūdinti drabužius, nužiūrėtus iš vieversio, pasirašyti sutartį su vilku... Galima, kaip XVI amžiaus japonų poetai, žiūrėti į gamtą su švelniu širdies virpesiu <...>, bet nevalia vaidinti, jog gamta mums nieko nereiškia." (Sigitas Geda)
Sukursite istoriją, kurioje papasakosite apie žmogaus ir gamtos ryšį įterpdami meninių aprašymų, literatūros kūrinių citatų.
Naudodamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo tipo rašinio „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“ planą, kuriame nurodysite pagrindinius teiginius ir argumentus.
Kas lengviau – pagauti vėją ar atskleisti eilėraščio prasmę? Kad bendraamžiams būtų paprasčiau įminti šią mįslę, sukursite atmintinę, kaip skaityti ar nagrinėti eilėraštį.
Ar girdėjote sakant: „Gudrus kaip asilas, drąsus kaip kiškis“? Parašysite ironiškų pastabų šmaikščiai apibūdindami įvairias situacijas.
