Sukursite komiksą. Jame atskleisite, kas būdinga skirtingų epochų poezijai, kas žmogų įkvėpdavo kurti.
Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Ar pastebime gamtos pasaulį, ar mokame juo grožėtis? Apie tai kviečia pamąstyti filmas „Langas“, sukurtas pagal mūsų grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Pažvelgti į gamtos pasaulį pro Donelaičio langą – tai tarsi kvietimas džiaugtis pasauliu ir pasitikėti jo tvarka. Atlikdami užduotis mokysitės charakterizuoti veikėjus, nusakyti kūrinio temą ar idėją, gilinsitės į didaktinės literatūros bruožus, studijuosite poemos ir filmo meninę kalbą. Užduočių lapas „Poetinis gamtos pasaulio žodynėlis“ pakvies sukurti dar neregėtą, negirdėtą žodyną, padėsiantį pamatyti ir atskleisti pasaulio grožį.
Kažin ko žmogui reikia, kad jis galėtų sakyti esąs toks labai paprastai laimingas? Kaip reikia vertinti paprastus kasdienius dalykus, kad jie tavo pasaulį nuspalvintų kitomis spalvomis? Ir pagaliau, ką reiškia būti laimingam? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus lengviau atsakysite išklausę literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos interviu su rašytoju, fizikos mokslų daktaru Gendručiu Morkūnu, o atlikdami užduotis ugdysitės atidaus klausymo gebėjimą, mokysitės suprasti temą, tikslą ir pagrindinę mintį, pašnekovo vertybines nuostatas, aiškinsitės, kas būdinga interviu žanrui.
Sakoma, kad dienoraščio rašymas yra viena iš veiksmingiausių priemonių siekiant sėkmės. Kas užrašo savo svajones ir laimėjimus, tas stiprina pasitikėjimą savimi.
Kaip praėjo Jūsų diena? Ką pavyko sužinoti, išmokti, pamatyti, išgirsti? Kuo norisi pasidžiaugti?
Papasakokite apie tai „Sėkmės dienoraštyje“.
Sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kas atskleidžia tikrąjį gerumą?“. Išsiaiškinę gerumo paslaptį, išsakysite savo ir artimųjų nuomonę, ją pagrįsite argumentais ir pavyzdžiais iš skaitytų tekstų, iš asmeninės patirties.
Skaitydami kūrinį užpildykite pasirinkto veikėjo stebėjimo lapą, kuriuo remdamiesi galėtumėte sukurti jo dienoraštį. Lape į klausimus atsakykite pasirinkto veikėjo vardu.
Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarykite rašinio, kuriame aptarsite istorinę atmintį saugančius šaltinius, planą.
Remdamiesi minčių žemėlapio metodu planuosite interviu klausimus, rašinio teiginius.
Kartu su filmo veikėja Mante aplankysite poetės Salomėjos Nėries memorialinį muziejų ir vartydami dienoraščio puslapius susipažinsite su šios lyrikės asmenybe. Atlikdami užduotis aiškinsitės, kaip galima remiantis įvairiais šaltiniais charakterizuoti žmogų, suprasite, kodėl dienoraštis toks svarbus žmogaus gyvenime.
Ar pamoka galėtų vykti neįprastu laiku, neįprastoje aplinkoje? Sukursite pasakojimą apie tai, kaip vyko pamoka antikos laikais.
Sukursite komiksą apie žmonių kelionę į kitą galaktiką. Vaizduosite netikėtas, keistas situacijas nepažįstamame pasaulyje.
Pagal susidarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“. Rašinyje nurodysite priežastis, jas paaiškinsite plačiau, savo nuomonę palyginsite su panašiai arba priešingai manančiųjų nuomonėmis. Kiekvieną dėstymo pastraipą baigsite apibendrinimu.
Pasinaudoję surinkta medžiaga apie žymaus keliautojo maršrutą, aplankytas vietas, susidariusias aplinkybes, patirtus įspūdžius, sukursite šio keliautojo dienoraščio įrašą.
Kur savi stogai, ten ir sava kalba – artima, miela, suprantama. O kalbėti ir susikalbėti galima ne tik žodžiais – apie reikšmingus dalykus prabilti gali ir daiktai, kuriuos regime, liečiame, tyrinėjame. Apie tai poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių ciklas „Senoviniai raštaženkliai“. O poetų Alio Balbieriaus ir Sigito Parulskio eilėraščiuose tuo pačiu pavadinimu – „Kalba“ – pabrėžiama gimtosios kalbos savastis, jos svarba. Skaitydami šiuos poetinius kūrinius mąstysite apie juose išryškinamas vertybes, lyrinio subjekto požiūrį į aplinką, taip pat plėsite kalbinės raiškos žinias.
Remdamiesi Antuano de Sent Egziuperi filosofinės pasakos „Mažasis princas“ išmintimi, savo mintimis ir pasirinktais paveikslėliais sukursite komiksą laimės tema.
Kur mažasis princas ieško laimės? Kokias tiesas pasako lapė ir kiti pasakos veikėjai? Koks klausimas padėtų išsiaiškinti šių žodžių prasmę: „O juk tai, ko jie ieško, būtų galima rasti vienoje rožėje ar gurkšnyje vandens...“?
Kartais keliamas klausimas: ar lietuviai moka juoktis, ar turi humoro jausmą? Pamąstykite apie tai klausydamiesi rašytojo humoristo Juozo Erlicko autorinio vakaro „Baltais klavišais per juodą gyvenimą“ ir LRT pokalbių laidos „Amžių šešėliuose“ fragmentų. Klausydamiesi Juozo Erlicko pasijuoksite, o galbūt ir pamąstysite, kas slepiasi po linksmais pašmaikštavimais. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kokios yra komizmo rūšys, kas būdinga humorui, mokysitės įžvelgti keliamas problemas, aptarsite jų atskleidimo formas ir kalbinę raišką. Šis mokymosi objektas padės išsiaiškinti, ar humoras gali būti tik pasilinksminimo priemonė, vienadienis dalykas, ar, galbūt, slaptas ir galingas ginklas.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės priedėlių skyrybos, kartosite derinamuosius, nederinamuosius, išplėstinius pažyminius.
Ar poezija gali būti žaisminga, smagi, pašėlusi? Gal dažniau reikėtų eilėraštį skaityti garsiai, kad žodis skambėtų gyvai, kad pajustume poezijos spalvas? Poezijai reikia „savo ausų ir akių“ – apie tai filmas „Slemas. Eilėraščio spalvos“. Žiūrėdami filmą susipažinsite su tokiu nevienareikšmiškai vertinamu kultūros reiškiniu kaip slemas – deklamuojamojo, raiškiojo poetinio žodžio menas. Sužinosite, kuo ypatingi slemerių eilėraščiai. Jei esate jaunatviškai pašėlę, kūrybingi, atlikę užduotis galbūt patys susigundysite įgyvendinti šią idėją klasėje ar mokykloje? Tai padaryti jums padės užduočių lape pateikiama medžiaga.
Kodėl žmonės nori pažinti pasaulį – kopia į kalnus, keliauja per vandenynus, pasiekia negyvenamas salas? Pažinti pasaulį ir pasirengti įspūdingoms kelionėms geriausiai padeda knygos. Kęstučio Kasparavičiaus pasaka „Sapnų katytė“ nukels jus į paslaptingą sapnų pasaulį ir išmokys išgirsti tylą. Daug nuotykių padės patirti Danielio Defo (Daniel Defoe) romanas „Robinzonas Kruzas“ ir Žiulio Verno (Jules Verne) romanas „Penkiolikos metų kapitonas“. Skaitydami Jurgos Ivanauskaitės knygą „Kelionių alchemija“ pajusite kelionių magiją ir išlaisvinsite sielą. Atlikdami užduotis mokysitės rasti informaciją, daryti apibendrinamąsias išvadas, aiškinsitės, kaip kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės rašyti žodžius su nosinėmis balsėmis priešdėlyje, šaknyje, galūnėje ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį.
