Titulinis > Žinynas

Žinynas

Visi a b c d e f g h i į j k l m n o p r s t u v
Realybė – tikrovė; visa, kas iš tiesų egzistuoja.
Peržiūrėta: 334
Recenzija – žurnalistikos ir literatūros žanras, kuriam būdingas kritinis ar aiškinamasis naujo meno kūrinio: literatūros kūrinio, dailės, fotografijos parodos, spektaklio, kino filmo – įvertinimas.
Peržiūrėta: 592

Recèptas (lot. receptum – garantija):

1. rašytinė gydytojo paskyra, pagal kurią vaistininkas pagamina vaistus arba išduoda gatavus, o ligonis juos vartoja gydytojo nurodytu būdu;

2. kulinarijoje – kurio nors valgio sudėtis ir gaminimo būdas;

3. perkeltinė prasmė: patarimas, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju.

(Tarptautinių žodžių žodynas. Sudarė Valerija Vaitkevičiūtė. Vilnius: „Žodynas“, 2001)

Peržiūrėta: 398
Reklama – žinių, duomenų apie ką nors skleidimas, norint išpopuliarinti, išgarsinti ką nors, padidinti paklausą. Reklama siekiama skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus užsakymus, už ją kokiu nors būdu atsilyginama.
Peržiūrėta: 454
Remarka – autoriaus pastaba aktoriui ar režisieriui dramos kūrinyje.
Peržiūrėta: 577

Reportažas (pranc. reportage iš angl. report – pranešti) – operatyvi informacija spaudai, radijui, televizijai, kino kronikai apie dienos įvykius, kurių stebėtojas arba dalyvis yra pats reportažo autorius.

(Tarptautinių žodžių žodynas. © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985)

Peržiūrėta: 626
Retorinis klausimas – klausiamasis sakinys, nereikalaujantis atsakymo, o tik išreiškiantis emocingą teigimą ar neigimą. Retorinis klausimas dažniausiai lieka neatsakytas – atsakymą į jį turi suvokti pats klausytojas arba skaitytojas. Kartais į tokį klausimą atsako pats autorius. Retoriškai klausdami savo mintį perteikiame su ryškia emocija, stipraus jausmo išgyvenimu. Retoriniu klausimu dažnai kreipiamės į čia nesantį asmenį arba tarsi kreipiamės patys į save.
Peržiūrėta: 12187
Retorinis kreipinys – kreipimasis į čia nesantį asmenį ar veikėją arba į tokį veikėją, kuris nėra žmogus.
Peržiūrėta: 2255
Retorinis sušukimas – šaukiamasis sakinys, kuris itin emocingai išreiškia mintį: Kaip gražu dabar laukuos! Kad kas nors ateitų dabar pas mane! Retoriškai sušukdami savo mintį perteikiame su ryškia emocija, stipraus jausmo išgyvenimu. Retoriniu sušukimu dažnai kreipiamės į čia nesantį asmenį arba tarsi patys į save.
Peržiūrėta: 4160

Romanas – epikos žanras, didelės apimties, laisvos sandaros pasakojamasis kūrinys. Romanas nuo novelės (apsakymo) ar apysakos skiriasi ne tik savo apimtimi, bet ir veikėjų gausa, jame išryškėja ne viena siužetinė linija (kelių svarbiausių veikėjų istorijos). Iš visų literatūros žanrų romanas kompleksiškiausias: jame tyrinėjama daugiabriaunė realybė. Veikėjai romane neišvengiamai susiduria, veiksmas vyksta daugelyje vietų, laikas nuolat kinta. Šis visa ko gausumas – svarbiausias romano bruožas.

Peržiūrėta: 2223

Romantinis kūrinys – tai kūrinys, siejamas su romantizmu (XVIII a. pabaigos–XIX a. vidurio literatūros kryptimi). Romantizmui būdinga: a) žavėjimasis gamtos grožiu; b) jausmų aukštinimas (jausmai svarbesni už intelektą); c) žavėjimasis stipria, drąsia, jausminga, vieniša, išskirtine asmenybe; d) domėjimasis praeitimi (ypač viduramžiais); e) ypatingas dėmesys liaudies kūrybai; f) potraukis į egzotiką, keistenybes, paslaptis.

Žymiausi lietuvių romantikai ir jų kūriniai: Antanas Baranauskas, poema „Anykščių šilelis“; Maironis, eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“, poema „Jaunoji Lietuva“; Vincas Pietaris, romanas „Algimantas“.

Peržiūrėta: 1267

Sakinio dalys tai žodžiai, sakinyje atsakantys į tam tikrus klausimus.

Pvz.: Poetė išgyvenimus pasakojo savo dienoraščiui.

Kas pasakojo? poetė.

Ką veikė poetė? – pasakojo.

Ką pasakojo? – išgyvenimus.

Kam pasakojo? – dienoraščiui.

Kieno dienoraščiui? – savo.

Sakinio dalimi gali eiti tik savarankiškos reikšmės žodžiai (vieni arba su prielinksniais). Pvz.: Ant stalo gulėjo knyga. Kur gulėjo? – ant stalo.

Sakinio dalis gali būti reiškiama ne tik vienu, bet ir keliais žodžiais. Pvz.: Pertrauka galėtų būti ilgesnė. Kas pasakyta apie pertrauką? – galėtų būti ilgesnė.

Sakinio dalimis neina tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, jungtukai, dalelytės) arba savarankiški sakinio žodžiai, klausimais nesusiję su kitomis sakinio dalimis, pavyzdžiui, kreipinys.

Sakinio dalys skirstomos į pagrindines ir antrininkes. Pagrindinės sakinio dalys yra veiksnys ir tarinys. Jos sudaro sakinio gramatinį centrą. Gramatinį centrą dažnai išplečia antrininkės sakinio dalys – papildinys, aplinkybės ir pažyminys. Pvz.: Motina skaitė laišką. Lauke sulojo šuo. Tušti puodai garsiai skamba.

Antrininkės sakinio dalys priklauso kuriai nors sakinio daliai (papildinys ir aplinkybės – tariniui, pažyminys – veiksniui, papildiniui ir t. t.).

Peržiūrėta: 17620
Sakmė – pasakojamosios tautosakos žanras; mažos apimties fantastinis kūrinys, kuriame aiškinama pasaulio ir gamtos reiškinių kilmė, vaizduojamas žmogaus susidūrimas su mitinėmis būtybėmis.
Peržiūrėta: 423

Samprotaujamasis rašinys – tai argumentuotas, logiškas, įtikinamas, nuoseklus tekstas, kuriame atskleidžiamas autoriaus požiūris į keliamas problemas, įrodomas požiūrio pagrįstumas, polemizuojama su kitokiomis nuomonėmis, apibendrinamos išsakytos mintys.

Skiriamos dvi samprotavimo atmainos – aiškinimas ir argumentavimas. Aiškinant reikia supažindinti, suteikti žinių, t. y. padėti suprasti sąvoką ar reiškinį. Argumentuojant reikia pagrįsti savo teiginius, įrodyti tezių teisingumą, spręsti tam tikrą problemą.

Peržiūrėta: 1515

Samprotavimas – tokio tipo tekstas, kuriame atskleidžiami įvairūs apmąstymai, apibendrinimai, veikėjų veiksmų ir poelgių vertinimas ir pan.

Samprotaujant aptariami dalykai nuosekliai argumentuojami: plėtojami teiginiai, jie pagrindžiami, polemizuojama su kitokiomis sampratomis, vertinama ir daromos išvados. Mintis grindžiant argumentais privalu išaiškinti, kodėl taip manoma, kas lemia šį reiškinį, kokios galimos jo pasekmės.

Kuriamo samprotavimo pastraipos struktūra:

tezė (pagrindinis teiginys) --> argumentai (teiginio įrodymas) --> sakinys tiltas (jungiantis argumentą su pavyzdžiu) --> argumentų parėmimas pavyzdžiais (kultūrinė ar socialinė patirtis) --> išvada (dalinis apibendrinimas).

Daugiau informacijos galite rasti „Žinyno“ straipsnyje „Teksto tipai“.

Peržiūrėta: 3941
Sarkazmas - viena komizo rūšių, kuriai būdinga pikta pašaipa, aštri ironija. Dar viena sarkazmo reikšmė - kandi, pajuokiama pastaba.
Peržiūrėta: 839

Satyra – viena komizmo rūšių, toks meninio vaizdavimo būdas, kai pajuokiamos, demaskuojamos žmonių ydos, neigiami visuomenės gyvenimo reiškiniai. Satyros juokas pagrįstas realių daiktų, reiškinių deformacija (grotesku, hiperbole).

Satyros, kitaip negu humoro, sukeliamas juokas yra piktas, geliantis, negailestingas; aštriai išjuokiami ydingi bruožai, reiškiniai.

Peržiūrėta: 723

Simbolis (gr. symbolon – sutartinis ženklas) – ženklas, turintis visuomenei suprantamą abstrakčios sąvokos, idėjos reikšmę; meninis vaizdas, turintis ypatingos apibendrinamosios galios perkeltinę reikšmę, keliantis daug asociacijų. Simbolio vaizdas konkretus, bet reikšmė gali būti abstrakti. Pavyzdžiui, žydinti vyšnia gali simbolizuoti jaunystę, meilę. Simbolio reikšmė išaiškėja iš kūrinio konteksto.

Peržiūrėta: 792
Sinonimas – tos pačios arba artimos reikšmės žodis.
Peržiūrėta: 512
Siužetas (arba fabula) (pranc. sujet – dalykas, lot. fabula – pasakojimas) – pasakojimo įvykių visuma (tokia seka, kokia pateikiama kūrinyje).
Peržiūrėta: 1275
Pasirinkite veiklas: